Frauenfeld’e Šveicarijoje gimė Julius Michael Johann Maggi (Julijus Michaelis Johanas test Magi). Jis buvo penktas vaikas iš šešių šeimoje augintų. Iš tėvo Julijus paveldėjo itališką temperamentą, o iš šveicarės motinos – kruopštumą. Būdamas 23 metų, jis perima tėvo malūną ir padeda pamatinį akmenį pasaulinio garso firmai.
Šveicarijos miestelyje Kemptalyje (Kempttal) Julijus Maggi pradeda eksperimentuoti su daug baltymų turinčiais ankštiniais augalais. Jis siekia sukurti tokį maisto produktą, kuriame būtų gausu maistingųjų medžiagų ir kuris būtų nebrangus bei galėtų pakeisti mėsą. Pramonės amžiaus pradžioje toks gaminys galėjo padėti sveikai maitintis gamyklų darbininkams, užkirsti kelią skrandžio ligoms ir sumažinti vaikų mirtingumą. Julijaus tyrimai ir bandymai tęsiasi du metus, kol 1884 metų pabaigoje rinkoje pasirodo ankštinių augalų grūdų miltai. Nepaisant pirmosios sėkmės prekyba ankštinių augalų miltais nesukėlė perversmo verslo pasaulyje. Tačiau pirmas žingsnis, gaminant ilgai išsilaikančius maisto produktus, buvo žengtas, ir Julijus Maggi kryptingai dirbo ir eksperimentavo toliau.
Iš pradžių produktai buvo parduodami tik Šveicarijoje, o vėliau „tie neįprasti ir gardūs lašeliai“ pasklido po visą pasaulį, nutiesdami „Maggi“ firmai kelią į sėkmę.
Julijui Maggi pavyko dar tuomet jauną poetą ir dramaturgą Franką Vedekindą (Frank Wedekind), kuris vėliau išgarsėjo skandalinga drama „Lulu“, įkalbinti tapti jo „Reklamos ir spaudos biuro“ vadovu. F.Vedekindas ankstyvajai „ Maggi“ reklamai sukūrė originalių tekstų: „poezija yra gyvenimo prieskonis, sąmojis – pokalbio prieskonis, o „Maggi“ sriuba ir prieskoniai – gero maisto pagardas“. Julijus Maggi nepasitikėjo atsitiktinumu ir jau nuo pat pradžių pradėjo modernią reklamos kampaniją. Jis pats suprojektavo unikalų rudą buteliuką prieskoniams, tapusį standartiniu ir naudojamą iki šių dienų, parinko etikečių spalvas: raudoną ir geltoną, kurios ir dabar yra firminės „Maggi“ spalvos.
1887 m. gegužės mėnesį Julijus Maggi ir užeigos „Restaurants Amann“, esančios Zingene (Singen) prie Hohentvylio (Hohentwiel), savininkas Adolfas Amanas (Adolf Amann) pasirašo galinės pastato dalies nuomos sutartį. Vietos policininkas imasi darbo biržos vaidmens ir“paskelbia” apie pirmąsias darbo vietas „Maggi“ firmoje. Jau po dienos septynios darbininkės pradeda darbą ir į buteliukus pilsto Maggi prieskonius, kurie kanistruose gabenami iš Šveicarijos. Už dienos darbą jos gaudavo po 70-80 pfenigų, anuomet tai buvo labai geras atlyginimas. Norėdamas išvengti didelių muitų mokesčių, įmonei įkurti Julijus Maggi pasirinko Badeną. Badeno hercogystėje už prieskonius kanistruose buvo reikalaujama mokėti daug mažesnius mokesčius nei už jau išpilstytus į buteliukus
1912 m. spalio 19 d., būdamas 66 metų, miršta Julijus Maggi. Tėvo malūnas Šveicarijoje Kemptalyje tapo maisto produktų gamybos koncernu, tačiau ankstyva įkūrėjo mirtis tikrai nepaskatino šios neseniai įkurtos įmonės plėtros. Julijus Maggi jau iš anksto buvo sutvarkęs paveldėjimo reikalus. Dar 1903 m. jis pasitraukė iš „Maggi“ bendrovės Vokietijoje direkcijos. Valdybos taryba generaliniu direktoriumi paskyrė Ernstą Michaelį Šmidą (Ernst Michael Schmid), kuris 40 metų lėmė koncerno likimą Vokietijos rinkoje.
Prieš Pirmąjį Pasaulinį karą Maggi firmoje dirbo apie 3000 darbuotojų. Po nuosmukio karo pabaigoje darbuotojų skaičius sumažėjo net iki 1500. Be to, šuoliuojanti 1923 m. infliacija stabdė firmos ekonominį augimą. Nepaisant visų sunkumų, „ Maggi“ pavyko įsitvirtinti ir 1924 m. firma vėl pradėjo gaminti produktus su „mėsos ekstraktais“.
Antrasis pasaulinis karas kirto sunkų smūgį ir „ Maggi“ firmai. Trūko žaliavų, deportuojami darbuotojai. Karo pabaigoje administracinis pastatas Berlyne buvo visiškai sugriautas, o „ Maggi“ firma atkirsta nuo svarbiausių žaliavų šaltinių. Tačiau laimei gamykla Zingene buvo nestipriai apgadinta. Iki pinigų reformos 1948 m. „ Maggi“ toliau tęsė savo veiklą iš Zingeno.
Tuomet, kai „ Maggi“ fabrikas Zingene šventė savo 50-ąjį gimtadienį, Šveicarijoje pradėti kurti nauji ateities planai: „ Maggi“ susijungia su Šveicarijos įmone „ Nestlé“ į „Nestlé Alimentana“.
1951-1958 m. klasikos metas – pardavimų centras iš Zingeno perkeliamas į Frankfurtą prie Maino, prasideda ekonominių stebuklų metas. „ Maggi“ sukuria produktus, kurie šiandien laikomi klasikiniais ir daugelyje šeimų tapo neatsiejama jų stalo dalimi.
1951-1958 m. klasikos metas – pardavimų centras iš Zingeno perkeliamas į Frankfurtą prie Maino, prasideda ekonominių stebuklų metas. „Maggi“ sukuria produktus, kurie šiandien laikomi klasikiniais ir daugelyje šeimų tapo neatsiejama jų stalo dalimi.
1951-1958 m. klasikos metas – pardavimų centras iš Zingeno perkeliamas į Frankfurtą prie Maino, prasideda ekonominių stebuklų metas. „ Maggi“ sukuria produktus, kurie šiandien laikomi klasikiniais ir daugelyje šeimų tapo neatsiejama jų stalo dalimi.
Ne vienai studentų kartai šie makaronai skardinėje tapo pagrindiniu maisto produktu.
1959 m. birželio 9 d. iškilmingai atidaryta „ Maggi“ kulinarijos studija. Pirmosios studijos interjeras gan kuklus: kambarys skirtas svečiams, o konsultantams reikia pasitenkinti virykle ir stalu. Tačiau paprastos, į vartotoją orientuotos konsultacinės paslaugos, kas mėnesį teikiami receptai redakcijoms, mokykloms ir vartotojams, nuolatiniai seminarai maždaug 100 dalyvių greitai išgarsina „MAGGI“ kulinarijos studiją. 1961 m. kulinarijos studija jau neišsitenka turimose patalpose, ją būtina plėsti.
Siekiant patenkinti didėjančią „MAGGI“ produktų paklausą, Liudingshauzene (Lüdingshausen) Vestfalijos žemėje atidaroma nauja gamykla. 1966 m. pirmoji gamykla tampa „MAGGI“ mito įtvirtinimo buveine. Praėjus lygiai 80 metų po įmonės įkūrimo, atsiranda vieta, kurioje galima susipažinti su „MAGGI“ istorija. Zingene, pirmajame fabrike Vokietijoje, įkuriamas „MAGGI“ muziejus. Čia saugomi istoriniai dokumentai, reklaminiai plakatai, produktų pakuotės ir, žinoma, garsieji „MAGGI“ prieskonių buteliukai.
Meninkas Jozefas Bioji (Joseph Beuys) – žinomas „MAGGi“ gerbėjas. Instaliacijoje „nė vieno savaitgalio“ jis į visumą sujungė juodą odinį lagaminą, „Reclam“ leidyklos išleistą I.Kanto tomą „Grynojo proto kritika“ ir Maggi buteliuką. Žinutė: jei nori nuolat stiprinti dvasią, tai ir kūnui būtinas maistingas penas. Arba: „Maggi“ ir I.Kantas – geras derinys.
Gegužės mėnesį pasirodo guliašas „Gulasch-Fix“. Tai buvo pirmasis „Maggi Fix“ asortimento produktas. „Maggi Fix“ produktai – tai visiškai nauja kulinarinių produktų ir maisto paruošimo priedų karta: vartotojui pasiūlomas receptas, garantija, kad jam pasiseks, įvairūs priedai (pavyzdžiui, tradiciniams prieskoniams paruošti) bei įvairios variacijų galimybės – juk išradingumui ir fantazijai nėra ribų. Netrukus pasirodė ir kitos naujovės: 1975 m. – dribsnių piurė „Komplett“, 1976 m. – sriubos gėrimas, o 1978 m. – vieno patiekalo pietūs skardiniuose indeliuose.
Greičiau vargu ar gali būti – tereikia 5 minučių, ir ant stalo jau garuoja šiltas valgis. Produktas pateikiamas dubenėlyje. Tereikia nuimti dangtelį, užpilti verdančio vandens, pamaišyti, palaukti 4 minutes, ir valgis jau paruoštas!
Žymus menininkas iš Frankfurto ir Štedelio (Städel) meno mokyklos profesorius Thomas Bayrle „ Maggi“ prieskonius ir Julijaus Maggi sukurtą prieskonių buteliuką pavertė dizaino klasikos pavyzdžiais. T.Bayrle ir jo mokiniai „MAGGI“ buteliukus naudoja kaip modelį, piešdami aliejinius paveikslus ar atlikdami grafikos darbus. „Šis buteliukas – tai prototipas pagal formą ir esmę, tai moderniosios pramonės laikų eliksyras, lašantis ir lipnus“. Amerikiečiai turi „Coke“, o vokiečiai sukūrė „MAGGI“.
Rinkoje pasirodo pirmieji „Maggi Fix“ produktai, iš kurių galima paruošti kitų šalių patiekalų, nes keliauti mėgstantys vokiečiai tokius patiekalus mielai gamina ir namuose. Itin pamėgti patiekalai: „Maggi Fix“, skirta „Chili con Carne“ (čili su mėsa), „Maggi Fix“ serbų ryžių patiekalui bei „Maggi Fix“ kiniškam troškiniui. Po 1958 m. rinkoje pasirodžiusių raviolių sėkmės, „MAGGI“ tęsia įvairių šalių patiekalų seriją. Platus Maggi „ siūlomas“ tokių patiekalų asortimentas atgaivina malonius atsiminimus apie atostogas svečiose šalyse.
Parduotuvių lentynose pasirodo Azijos patiekalai: „ Maggi“ pasiūlė 6 originalius būdus, kaip paruošti makaronus malajiškai. Tai buvo tik „MAGGI“ siūlomo plataus Azijos patiekalų pagal originalius receptus asortimento pradžia – „Silamat menjamo selera“ arba tiesiog: „Gero apetito!“. Įkuriamas „ Maggi“ kulinarijos studijos klubas. 1997 m. jis turi jau 500 000 narių. Klubo nariai tris kartus per metus gauna „ Maggi“ žurnalą su receptais, patarimais ir informacija apie maisto gaminimą.
„Maggi“ kulinarijos studija išleidžia pirmąjį CD-romą „Virti malonu“. Jame – per 300 receptų su daugiau nei 150 nuotraukų, medžiagų maistingumo vertės lentelė, rafinuotos virtuvės žodynas aiškina, kaip geriau gaminti valgį – ir ne tik žodžiais, bet puikiomis vaizdinėmis priemonėmis. Į „MAGGI“ kulinarijos studiją galima užsukti ir internete, atsidarius jos tinklalapį. Studija virtualioje erdvėje atidarė filialą, kuris laukia svečių visą parą. Menininkus jau seniai intriguoja ir domina „MAGGI“ mitas. Daugelis jų varžosi tarpusavyje, kuris sukurs patrauklesnį dizainą „MAGGI“ produktams. Štai vienas bandymas: „40 % malonumo, 40 % ruošos, 10 % intuicijos, 10 % Maggi = 100 % meilės, užpildančios skrandį“ (Tasilo fon Grolmanas (Tassilo von Grolman), dizaineris).
Frankfurte naujai įrengtoje kulinarinėje studijoje „Treff“ (susitikimas) prie viryklių virtuoziškai dirba virėjai profesionalai. „ Maggi“ ekspertai mielai patars ir atsakys į visų mėgstančių virti klausimus.
100 metų jubiliejus buvo švenčiamas „MAGGI“-šku būdu: didžiausioje pasaulyje kulinarinėje studijoje 1000 svečių maždaug prie 300 viryklių ruošė savo ypatingus patiekalus – tai buvo įspūdingas renginys, įtrauktas į Guinesso rekordų knygą. Kad jų svečiams viskas eitųsi kuo sklandžiau, „MAGGI“ kulinarijos studija ir aukščiausios klasės virėjas profesionalas Johanas Laferas (Johann Lafer) buvo pasiruošę reikiamu momentu pagelbėti ir neleisti nė vienam patiekalui prisvilti.